Lietuva tokia jau šalis, kur parašiutizmas yra sezoninis sportas. Apsiniaukus mėlynai padangei, parašiutininkams prasideda ramybės ir taupymo metas. Į spintą padedama visa įranga. Sezono uždarymas – porą dienų trunkanti šventė, kurios metu ne tik pakrikštijami “švieži” parašiutininkai, šiais metais pabaigę AFF programą, bet ir suvartojamos kelios bačkos įvairių gėrimų.
Toliau parašiutininkai gyvena maždaug tokiu grafiku.
Pirma savaitė. Atsigavinėji po uždarymo. Iš įpročio penkis kartus per dieną tikrini orų prognozes. Dažnai dūsauji.
Po savaitės. Šeštadienio rytą atsikeli anksti, susineši įrangą į mašiną ir tik atsisėdus už vairo prisimeni, kad sezonas uždarytas ir šuoliai nevyksta.
Po dviejų savaičių. Šauniai tvardaisi. Apsiriboji tik ilgesingu žvilgsniu į dangų ir giliais atodūsiais (dar dažniau dūsauji). Šeštadienio rytą, dar nešdamas įrangą į automobilį, prisimeni, kad šiandien šuolių nebus.
Po trijų savaičių. Zirzi forume tema “kada bus šuoliai???”. Vietoj šaliko pradedi nešioti "kaklą", o šuolių pirštinaitės atrodo visai patogios vairavimui.
Po mėnesio. Pamatai forume naują temą – “savaitgalį planuojami šuoliai, jei orai leis”. Penkis kartus per dieną tikrini orų prognozes. Taip susijaudini, kad tądien jau nebedirbi. Smerkiančiu žvilgsniu nužiūrinėji draugus, nedrąsiai besiteiraujančius, ar oras šuoliams neperšaltas.
Žieminių šuolių savaitgalis. Wooohooo!!! Susikrovęs įrangą į mašiną, dar kartelį pasitikrini, kad šį savaitgalį tikrai bus ŠUOLIAI. Skriste nuskrendi į aerodromą. Eini į visus pakilimus (kurių paprastai būna 2-3). Po to su “chebra” keliauji gerti alaus. Pajunti sugrįžtant gyvenimo džiaugsmą.
Po daugiau kaip mėnesio. Prasideda kasmetinis tradicinis parašiutininkų boulingo turnyras. Prizas geriausiems, be abejo, šuolio bilietas. Apie pietus prasidėjęs boulingo žaidimas paprastai užtrunka iki paryčių…Ir taip kiekvieną žiemos mėnesį po kartą. Mes ne tik gerai šokinėjam, mes ir puikiai boulingą lošiam!
Po poros mėnesių. Netikėtai prabunda patriotizmo jausmas. Artėjant valstybinėms šventėms (vasario 16-oji, kovo 11-oji), forume pasipila temos “Mūsų šuoliai – tau Tėvyne”. Ieškoma visokių “atmaskių”, kad tik pakelti “Antoną” į orą. Vakarais paprastai žiūri kokius nors “skydiving`o” video. Dūsauji ir skundiesi :)
PAVASARIS. Kas galėjo patikėti, kad jis ateis? Vėl žydras dangus. Nubrauki per žiemą iškęsto skausmo ašarą ir dediesi parašiutą. Rytoj prasideda šuoliai…Rytoj sezono atidarymas. Woohooo! Vėl į aerodromą privažiuos namelių, vėl lėktuvas kils dažniau nei kartą į mėnesį. Vėl savaitgaliais nereikės galvoti, kuom čia užsiėmus. Lakstai visas laimingas, išsišiepęs iki ausų, tegalvodamas tik apie vieną. Juk sakoma, kai nuvažiuoja stogas – atsiveria dangus…
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą