Čirrr. 4 val. nuskambėjęs žadintuvas priminė apie ilgai lauktą dieną: šiandien atvaro draugai!!! Tik buvo kiek sarkastiška, kad mes su Chris iš namų išvažiuoti turėjome anksčiau nei Kauno oro uoste pakilo lėktuvas į Berlyną...Sėkmingai (per 1:45 val) nusigavę į Schönefeldą pasitikom Ievą, Evaldą, Julių ir Krepuką. Prasidėjo lietuvaičių žygis po Berlyną.
Kultūrinis turas ir laisvo elgesio mergaičių paieškos. Pirmas dvi dienas bandėm intensyviai pakultūrinti draugus lietuvaičius. Sekėsi vidutiniškai. Brandenburgo vartai, kaip ir priklauso, buvo startas. Tada turistų numintais takais iki Aleksandro aikštės, pakelui sugriūvant romantiškom, linksmom ir pošlom nuotraukom prie Berlyno Katedros.
Tradicinė eilė prie Reichtag`o
Atsigaivinimas alumi ir „Bratwurst`u“ (keptos tradicinės vokiškos dešrelės, sukišamos į „bulką“). Toliau mikliosios kojytės dar sugebėjo nutrepsėti iki Berlyno sienos likučių „East Side Galerie“, kur visa siena apipaišyta įvairiausiais teminiais piešiniais. Kadangi ilgiausiai miegoję buvom mes su Chris, t.y. lygiai dvi valandas, visi anksti iškritom į savo lovas ir ant čiužinių (kuriuos kai kurie kėlėsi naktį iš naujo prisipūsti).
Kitos dienos kultūrinę programą sudarė viešnagė Reichtage, pasilakstymas ir pasišokinėjimas po žydų memorialą, alaus gėrimas „Haus 100 Biere” (šimto alų namuose). Tada kažkas iš kažkur ištraukė, kad muziejų lankymas po 18 val. nemokamas. Ta proga bedėm pirštu į didžiausią Berlyno muziejų kompleksą „Museum Insel“ (muziejų salą). Tačiau čia gavę nemokamą bilietą vos ištvėrėm viename iš muziejų.
Kaip Tomas kultūrinosi...
...
Po jo prasidėjo vakarinė programa, susilaukusi didžiausio susidomėjimo ir ovacijų , t.y. viešnagė laisvo elgesio mergaičių gatvėje (Oranienburger Strasse) arba gėjų parke (Tiergarten). Taigi, temstant patraukėm Oranienburger gatvės link. Kadangi dar buvo kiek ankstoka „darbuotojoms“ pasirodyti gatvėje, mes klektelėjom prie stalo vienam kabake išgerti alaus. Čia Chris`ą (!) ištiko kultūrinis šokas: negana, kad aplink penki žmogeliai tauškė lietuviškai, atėjusi padavėja užkalbino mus lietuviškai ir dar gimtąja kalba pačiaukšti pakvietė irgi čia dirbančią sesę...Iš sesučių susilaukėm komplimento, kad esam visai nepanašūs į lietuvaičius. Savo ruožtu mes likom patenkinti Berlyne pasiklausę šiaulietiškos kalbos...Toliau sekė didysis žygis pirmyn ir atgal Oranienburgo gatve, dairantis mergaičių. Kaip taisyklė, visos išėjo „darbuotis“ kiek po 21 val. Tomas pabandė atlikti tyrimą, lakstydamas po gatvę vapėti „labas, mergaite“. Į galvą vaikinas negavo, reiškia lietuvaičių nesutiko...
Kaip mes nuo namo su šniūru šokom. Kultūrininę programą nusprendėm paįvairinti viena pramogėle. O viskas prasidėjo nuo Juliaus ir akcijos. Einant į „Park Inn“ viešbutį (namas, nuo kurio šoksim) pasitiko stendas, skelbiantis, kad šuolis kainuoja nebe 99 eurus, bet tik 79! Tai buvo pirmas įvykis, sunervavęs mus. Toliau, kas pribaigė galutinai, galima šokti dviems už vieno kainą (ir su skirtingais šniūrais, ne ant vieno kabina)!!! Taigi, kvyksėdami nulėkėm ruoštis „šuoliui“, įvardintui kaip base flying.
Štai taip atrodo žmonės, nušokę nuo namo :)
Pirmas žemyn nulėkė Julius, toliau Ieva, tada aš ir galiausiai Chris. Ar buvo baisu? Nebuvo. Ar buvo užtektinai adrenalino? Ne. Ar galima palyginti su parašiutizmu? Negalima. Bet reziumė vistiek laaaabai teigiama ir gerų emocijų bent tai dienai pakako. Statistika būtų tokia: 125 m aukštis, laisvo kritimo (ar skridimo?) apie 8 sekundes. Taip pat pasigrožėjimas Berlynu iš aukštai. „Šuolis“, pagerbiant visas tradicijas, vainikuojamas alaus gėrimu Aleksandro aikštėje.
Tas brangusis Ievos alus...
Pirmoji vonia
Vonių turas. Ne, su švara ar prausimusi tai ne itin susiję. Nors vonios kambarys buvo nukabinėtas rankšluoščiais ir vieni kitus keikėm, kad per ilgai prausykloje kuičiamės, vonių turas pasakoja apie tai, kaip mes visur bandėm rasti vonių, į jas įlipti ir nusifotografuoti. Pirmasis fotosesinis bandymas vyko „Muziejų saloje“ prie Naujojo muziejaus. Įėjimą vainikavo vonia, tokia didelė, kad į ją laisvai sutilptų penki (ar net daugiau) žmogeliai. Tai mes ir sutilpom...
Antra vonia
Antrą vonią atradom Potsdame, Sanssousi parke. Po visą parką šmirinėjo gausybė turistų. Kadangi aš per daug nemyliu iščiustintų, išpopintų parkų bei rūmų, tai aš fotografau fontanus dangaus fone, antytes ir...kitus turistus, kurie įnirtingai fotografavo rūmus. Ir galiausiai paskutinį vakarą visi susipakavom į mūsų vonią :)
Viešnagės reziumė iš šeimininkų pusės. Svečiai nenusibodo, valgė viską, ką gamino Chris. Skuto bulves, tvarkė namus, dėjo indus į indaplovę, taisė kompus, pūtė čiužinius, čiauškė, gėrė alų, leidosi kultūrinami ir vedami iš kelio. Vogė bokalus, vaikščiojo per lietų (ir nesiskundė!), nusėdėjo visus Aleksplatz laiptus, numindžiojo vieno namo stogą, nutąsė šniūrus, nutiestus nuo namo stogo. Atvežė lietuviško alaus, bokalų ir maikių! Pakėlė nuotaikas ir padovanojo energijos. Gal net priimtume tokius svečius antrą kartą :P
O čia šiaip keletas foto iš linksmybių...
Hihihi
Šoook
"Nekenčiu jūsų" :) Evaldys paliktas vienas ant stogo
