Vaizdas iš Povų salos
Berlyne karšta, termometras pavėsyje rodo 29 laipsnius. Išvykos tikslas – nesvarbu kur, svarbu prie vandens. Pasirenkam Wansee kryptį, tiksliau Pfaueninsel, taip vadinamą „povų salą“. Nedidelė salelė (98 ha) Havel`io upėje. Autobusas iki perkėlos važiuoja kartą per valandą.
Keltas
Iki pačios salos nusigauti įmanoma tik keltu, kuris vienam žmogui atseina 5 eurus. Kas juokingiausia – į kainą įtrauktas ir salos lankymas, rodos būtų kažkoks kitas tikslas keltis į salą, jei ne jos apžiūrėti, juolab, kad saloje nėra nieko kito, kaip tik parkas su senais pastatais ir povais. Keltas plaukia daugių daugiausia vieną minutę...
Povų sala įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą kaip saugomas gamtos ir kraštovaizdžio (ar tik ne todėl joje draudžiama rūkyti? Aišku užrašas tikrai netyčiomis buvo pastebėtas tik išvykstant iš čia). O kadaise, dar XVII a., saloje eksperementavo alchemikai ir stiklo gamintojai. Paprastiems mirtingiesiems į salą patekti buvo draudžiama, už tai būdavo numatyta bausmė. O dėl visų vykusių bandymų ir išradinėjimų nuo salos dažnai kildavo juodi dūmai ir degėsių kvapas. Nenuostabu, kad tais laikais buvo galvojama, jog ten gyvena raganos, burtininkai ir t.t. O gal vis dėl to dėl to uždrausta saloje rūkyti, kad vietinių negasdinti (susimasto).
Pagrindinis salos akcentas – povai, kuriuos čia XVIII a. apgyvendino karalius Frydrichas Wilhelmas II (wikipedijoje rašoma, kad tauta jį vadino „netikėliu“). Povai tais laikais simbolizavo karalių galią ir dominavimą. Nuo šių paukščių, savaime suprantama, ir kilo salos pavadinimas. Po „povininko“ mirties salą perėmė jo sūnus Friedrich Wilhelm III. Tauta šio netikėliu rodos nevadino, tačiau saloje jis lankydavosi su savo 13mete „drauge“, 15 metų tapusia motina...(Nesišaipom, XVIII a. tai buvo normalu). „Įdomu, ką jie čia veikdavo“ – pirma mintis šovusi man į galvą...
"Senelis ir anūkėlė"...
Pensininkai
Taigi, vaikštinėjam mes po salą ir jaučiam, kad kažkas ne taip...Tik neaišku kas. Įsitaisom išgerti alaus kiemelyje prie kažkokios buvusios bažnyčios (bent jau taip atrodė pastatas). Vėlgi, kažkas ne taip. Sėdim mes sau ant suoliuko. Kiemelyje beveik tuščia. Tik prie vieno stalo sėdi du...gėjai... Prie kito senelis ir anūkė, amžiaus skirtumas ne mažiau 40 metų...Mirtinai susiginčinam, kad jie jokiais būdais ne pora...Pasirodo pora: jis senas nukrepęs (bet dar krepantis po truputį) vokietis, ji lenkė ar tai ukrainietė ar kažkas iš rytų šalių (nustatėm pagal akcentą)...Tada, negano to, visa sala, okupuota pensininkų! Normalios orientacijos ir amžiaus saloje buvom tik mes vieninteliai! Vos nepradėjo vaidentis, kad tie pensininkai mus persekioja (su vienais prasilenkėm keletą kartų)...
Pakeleiviai
Laimei, iš salos, kurioje nerūkoma, bet užtat pilna pensininkų, ištrūkom sėkmingai. Kelte pavyko padaryti linksmą „pakeleivių“ nuotrauką. Atsigavimui nutipenom išsimaudyti Wansee ežere. Gėda prisipažinti, bet Europoje šiais metais dar niekur neteko turkštis.
Wansee turškyklėlė
